Kombučia ir netoli Tibeto žole vadinamas arbatinis grybas buvo išrastas prieš mūsų erą kinų gydytojo Kombu. Paplito Indijoje, Japonijoje, vėliau atvežtas į Rusiją. Šis grybas yra acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybių kolonija. Grybas skaido cukrų ir spiritą bei anglies dioksidą, o bakterijos paverčia spiritą actu. Dėl to skystis, kuriame grybas plūduriuoja, pasidaro saldžiarūgštis ir šiek tiek gazuotas. Arbatinis grybas panašus į medūzą, tačiau jo užpilo- saldžiarūgščio skysčio skonis daugeliui patinka. Jis primena girą. Paprastai toks grybas auginamas ant palangių marle užklotuose 2-3 l stiklainiuose, pripiltuose saldintos arbatos ( 100 g cukraus į 1 l ). Arbata gali būti ir juoda, tačiau teigiama, kad žalia, ypač pagardinta ne cukrumi, o medumi, dar labiau pagerina gydomąsias šio grybo savybes. Arbatiniame grybe išlieka pagrindiniai arbatos komponentai- kofeinas, taninas, B, C ir D vitaminai. Šio grybo antpilas stiprina imuninę sistemą, gerina virškinimą, naikina kai kurias kenksmingas bakterijas skrandyje ir žarnyne. Sergant angina ar dantenų uždegimu, padidėjus tonzilėms, juo patariama skalauti gerklę. Arbatinis grybas malšina troškulį. Jis vartojamas kaip vaistas nuo pagirių, nes valo organizmą nuo toksinų. Juo galima išsigydyti ir spuogus bei ant veido atsiradusias dėmes. Arbatinio grybo antpilas vadinamas ne tik vaistu nuo įvairiausių- širdies, kasos, inkstų, kraujotakos, netgi vėžinių susirgimų, bet ir jaunystės eliksyru, stabdančiu senėjimą. Yra manančių, kad jis turi ir mistinių galių. Neva, auginamas jis pildo norus, o sudžiovintas sergsti namus nuo blogio. Skambinkite tel. +370 672 19611, Vilnius.